Sakralinės muzikos koncertas
PROGRAMA
Samuel BARBER (1910–1981) – Adagio styginiams (1936)
Atlikėjai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių grupė
Wolfgang Amadeus MOZART (1756–1791) – Motetas „Ave verum corpus”, KV 618 (1791)
Atlikėjai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių grupė ir mišrus choras
Josef HAYDN (1732–1809) – „Timpanų mišios“ Nr. 10 C-dur, Hob. XXII:9 (1796):
Kyrie
Gloria
Credo
Sanctus
Benedictus
Agnus Dei
Atlikėjai: solistai: Rita Petrauskaitė (sopranas), Ernesta Stankutė (mecosopranas), Eimantas Bešėnas (tenoras), Evert Sooster (bosas); Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras
Tradiciniam koncertui Visų Šventųjų ir Vėlinių dienoms paminėti, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras kasmet kviečia publiką į Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčią. Tarp šios šventovės sienų, iš kurių sklinda freskų tapytojos Angelinos Banytės unikaliai perteiktas amžinosios šviesos (lux perpetua) švytėjimas, skambės amžinojo gyvenimo dvelksmo palytėta klasikinė muzika, atliekama teatro simfoninio orkestro, choro ir solistų.
Programą pradės XX a. amerikiečių kompozitoriaus Samuelio Barberio Adagio styginiams (1936) – labiausiai šį kompozitorių išgarsinęs kūrinys, nuolat skambantis koncertų ir teatrų scenose, filmuose ir įvairių gedulingų, mirusiųjų pagerbimo ceremonijų metu. Laipsniškai, tarsi laiptais į aukštybes kylanti styginių linija perteikia patosišką ir sykiu katarsišką sielos kelionę iš skausmingo liūdesio gelmių į nuskaidrėjimą.
Prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių grupės prisijungęs mišrus choras taip pat atliks paskutinįjį Vienos klasiko Wolfgango Amadeaus Mozarto motetą „Ave verum corpus“ (Sveikas, tikrasis kūne), sukurtą Dievo Kūno šventei (Devintinėms) 1791-ųjų birželį – likus pusmečiui iki kompozitoriaus mirties. Skirtingai nuo tais pat metais sukurtos pasakinės operos „Užburtoji fleita“ ir dramatiško Requiem, ši Eucharistijos giesmė – trumpa ir paprasta, skirta giedoti parapijiniam bendruomenės chorui. Ji buvo sukurta kompozitoriui lankant savo tuomet šešto vaiko besilaukančią žmoną Constanze‘ą ir savo bičiulį, Badeno Šv. Stepono bažnyčios muzikos vadovą. Prieš Vėlines ypač įtaigiai skamba motete naudojami XIV a. lotyniškos giesmės žodžiai, skirti už žmonių nuodėmes paaukotam Išganytojui: „Iš tavo perverto šono / ištekėjo vanduo ir kraujas. / Leisk tavęs ragauti / prieš mirties išbandymą!“
Koncertą vainikuos kito Vienos klasiko ir Mozarto amžininko – Josepho Haydno „Timpanų mišios“, kitaip dar vadinamos „Karo meto mišiomis“ (1796). Ši paantraštė, partitūroje įrašyta paties kompozitoriaus ranka – tai nuoroda į Europoje kilusius karinius konfliktus, kuriuos išprovokavo Didžioji Prancūzijos revoliucija. Su prancūzų armija kovojanti Austrijos vyriausybė tuomet išleido įsakymą, kuriuo uždraudė net „minėti taiką, kol priešas bus išgintas atgal už ligi šiol nustatytų šalies sienų“. Tačiau nei mišių struktūra, nei nuotaika, išskyrus paskutinėje dalyje Agnus Dei pasigirstančius karo būgnų tratėjimą primenančius timpanų dūžius, niekaip neperteikia antikarinio kompozitoriaus nusistatymo. Kunigaikščio Miklóso II Esterházy pilyje Eizenštate gyvenęs tuo metu jau 64 metų sulaukęs kompozitorius buvo giliai tikintis žmogus, visų savo kūrinių rankraščiuose nepamiršdavęs įrašyti „Tebūnie pagarbintas!“. Brandžiuoju kūrybos laikotarpiu vienintelė dvaro kapelmeisterio prievolė buvo kasmet sukurti mišias kunigaikštienės Marijos Hemenegildos vardadieniui (rugsėjo 8 d.). Iš šešių šiai progai sukurtų mišių „Timpanų mišios“ – vienos populiariausių. Jas sudaro šešios ordinarinių mišių dalys tradiciniu lotyniškos liturgijos tekstu: Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus, Benedictus ir Agnus Dei. Paskutinėje dalyje po grėsmingiau suskambančių timpanų dūžių ir minoro epizodų pagaliau vėl nušvinta mažoras: pasigirsta šviesios trimitų fanfaros ir choro bei solistų giedami maldos žodžiai „Suteik mums ramybę“ (Dona nobis pacem).
