Mažasis spektaklis KLAIPĖDA

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Repertuaras ir bilietai

03.07

Opera

Mažasis spektaklis KLAIPĖDA

Pirkti bilietus

Mažasis spektaklis pagal trijų veiksmų istorijų operą

Kalba, tikėjimas, bendram tikslui pasišventę žmonės – trys kertinės sąvokos, apibūdinančios prieš šimtmetį Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekius, ypatingą vietos ir laiko dvasią. Šios trys sąvokos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro buvo pasiūlytos kaip atspirties taškas visam būriui Klaipėdoje gyvenančių kūrėjų – rašytojui Arvydui Juozaičiui, kompozitoriams Loretai Narvilaitei, Vladimirui Konstantinovui, Donatui Bielkauskui ir Kristijonui Lučinskui, kurie priėmė iššūkį operos forma atgaivinti šimtmečio senumo įvykius ir nauju sceniniu veikalu paminėti 2023-aisiais minėtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį.
Daugiau nei dvejus metus keturių kompozitorių kurtos istorijų operos „Klaipėda“ premjera įvyko III Klaipėdos festivalyje 2023 m. vasarą ir sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo bei daugybės palankių atsiliepimų. Vienintelį kartą istoriniame Paulio Lindenau elinge parodytą spektaklį režisavo Gytis Padegimas, scenografiją ir kostiumus kūrė jo nuolatinė bendražygė Birutė Ukrinaitė, choreografiją – daugelį metų KVMT šokusi ir savo pirmuosius šokio spektaklius čia sukūrusi Aušra Krasauskaitė, ypatingą elingo erdvei pritaikytą apšvietimo dizainą kūrė šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, muzikinei pastatymo daliai vadovavo ir dirigavo Tomas Ambrozaitis.
Trijų veiksmų operoje vaizduojamą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos istoriją ar veikiau kelių istorijų pynę kūrėjai pateikė ne per meninės dokumentikos, bet veikiau per meninės fikcijos, turinčios legendos ir melodramos elementų, prizmę. Todėl greta operos personažais virtusių istorinių asmenybių, tokių kaip Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, žvalgybininkas ir diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytojas ir Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Mickevičius-Krėvė, Prancūzijos advokatas ir diplomatas, Klaipėdos krašto prefektas Gabrielis Jeanas Petisné, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – Klaipėdos sukilimo politinis lyderis Erdmonas Simonaitis, filosofas Vilhelmas Storosta (Vydūnas), evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė Elzė, rašytoja Ieva Simonaitytė ir jos motina Ėtmė, joje veikia ir tokios simbolinės arba išgalvotos figūros, kaip kad Klaipėdos miesto simboliu tapusi Taravos Anikės skulptūra, šišioniškių tarme kalbanti vietos dvasia ar menama sukilimo organizatoriaus Jono Budrio duktė Katrė, užauginta spaustuvininko Martyno Jankaus ir sukilimo metu paaukojanti savo gyvybę su Mažosios Lietuvos vėliava rankose. Toks gausus operos veikėjų būrys neatsitiktinis: norėta pagerbti jų bendrą veiklą vardan suvienytos Lietuvos, o ne susitelkti į kurio nors vieno iš jų istorijos pasakojimą. Operos finale skambantys rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“ simboliškai sujungia praeitį su nūdiena: tie patys žodžiai užrašyti ant šiandien Klaipėdos centre stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“, sukurto skulptoriaus Arūno Sakalausko.
Šiuo metu nesant galimybės rodyti operos nei atviroje elingo scenoje, nei teatre, KVMT prašymu originalios versijos kūrėjai sutiko pritaikyti spektaklį regionų kultūros centrų salėms, kur bus rodomas gastrolinis variantas – mažasis spektaklis pagal istorijų operą „Klaipėda“ solistams, mišriam chorui ir iki ansamblio sumažintam orkestrui. Operos partitūros redukciją rengia vienas iš operos kompozitorių ir KVMT vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Informacija:

Premjeros data:

2024-03-07

Trukmė:

~1 val. 10 min. (be pertraukų)

Vieta:

Tauragės kultūros centras

Kaina:

10.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia

01 val. 10 min.

Pabaiga

Vaidmenys ir atlikėjai

Valdas

Kazlauskas

Jonas Budrys

Sužinoti daugiau

Mindaugas

Rojus

Martynas Jankus

Sužinoti daugiau

Rita

Petrauskaitė

Ėtmė Simonait

Sužinoti daugiau

Ernesta

Stankutė

Ėvė Simonait

Sužinoti daugiau

Aurimas

Raulinavičius

Ernestas Galvanauskas

Sužinoti daugiau

Šarūnas

Šapalas

Erdmonas Simonaitis

Sužinoti daugiau

Šarūnas

Juškevičius

Vilius Gaigalaitis

Sužinoti daugiau

Giedrius

Gečys

Gabrielis Žanas Petisnė

Sužinoti daugiau

Beata

Ignatavičiūtė

Petisnė moteris

Sužinoti daugiau

Rosana

Štemanetian

Elzė Jankutė

Sužinoti daugiau

Judita

Butkytė

Katrė

Sužinoti daugiau

Tadas

Jakas

Vincas Krėvė

Sužinoti daugiau

Martynas

Stankevičius

Vydūnas / Karys savanoris

Sužinoti daugiau

Virginijus

Pupšys

Mikas Bajoras

Sužinoti daugiau

Gytis

Šimelionis

Steponas Darius

Sužinoti daugiau

Evert

Sooster

Petisnė adjutantas

Sužinoti daugiau

Vaida

Galinskienė

Šišioniškė dvasia

Sužinoti daugiau

Yuliia

Kovalenko

Anikė

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro

choras

Kaimiečiai, miestiečiai, lietuviai savanoriai, prancūzų kariai

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro

kamerinė grupė

Vladimiras

Konstantinovas

Dirigentas

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.